MENIU
| Įdomūs faktai | |
|
| Kategorijos | |
|
| Statistika | |
|
| Skaitliukai | |
|
Mamos dienos sveikinimai
Esmę matyti išmokė - Tavo akys, Žmogų mylėti išmokė - Tavo širdis, Tiesą sakyti išmokė - Tavo lūpos Ir už viską dėkingi Mes Tau!
Ten, kur upelio vingis, žalia bekraštė toluma, nuo vėjo liepų žiedai krito ir tyliai vaikščiojo Mama. Jinai man dovanojo viską, bet per vėlai tai supratau - jos šypseną ir rūpestį lyg laimę išbarsčiau.
Ačiū tau už meilę, už naktis bemieges, Už švelnumą rankų, šilumą širdies. Visada tu būsi kaip gražiausias žiedas Gėrio ir kantrybės, džiaugsmo ir vilties.
Dėkui tau už nemigo naktis, už mokymą pažint gyvenimą, už meilės kupinas akis, už viską tau dėkoju mama.
Geroji mama, mes užaugom Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus. Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjaust, dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglaust prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam tau visi - brangiausia žemėj tu Esi!
Žydėk kaip visos gėlės žydi, ir būk jauna jauna. Atleisk, kad laimės Tau nepalinkėjom, gėlė laiminga būna visada. Tegul visuomet šypsosi Tau saulė, Tegul visuomet neduoda Tau liūdėt. Motinos dienos proga dovanojam laimės saują, Ir viso to ko Mamai galima linkėt.
Šią džiugią dieną pas Tave skubu Su žodžiais ilgesio ir meilės pagimdytais, Man niekas kitas šiandien nesvarbu, išskyrus laimę Tavo akyse, Mamyte.
Nėra tokių žodžių, kuriuos galėtume atkartoti Tau, Mama. Juos tegali tik mūsų širdys išplakti.Tik jos žino, kokia didelė yra Tavo meilė.
Žydi rožės, Žydi tulpės, Noris būt šalia tavęs, Sveikinsiu tave mamyte, Su pavasario diena!
Tu spindėk, mano Mama, lyg saulė Virš pavasario sodų baltų. Man nušvieski kelius per pasaulį Atsiminimais vaikystės dienų. Tu esi reikalinga, Mamyte, Ne tik man, bet ir mano vaikams - Lyg paukščiukai aplink jie sutūpę Tavo meilės lyg duonos vis lauks. Na, ir kas, kad visi mes suaugę, Savarankiški metų kely... Bet Tavų patarimų sulaukę, Pasijuntam dvasia stipresni. Motinėle, esi mums brangiausia - Vien tik Tau puokštė rožių didžiausia.
Į mėnulio glėbį įsisupus Aš prisimenu, Motut, Tave, Kaip lopšinė meiliai švelniom lūpom Glostydavo vakarais sapne. Ir dabar užmigusi sapnuoju Tavo veidą, lūpas ir rankas... Vėl prabėgusi laiku būtuoju, Gydau gerumu žaizdas senas. Paskaityki, Mama, trumpą laišką Įsisupus mėnesio glėbin... Ir manosios meilės žodžių žaismą Pasidėki mylinčion širdin. Iš lopšinių pas Tave sugrįžus Aš - dukra - Tavoj širdy pražydus.
Mokėti brangiai reikia už vaikus, kasdien nuo pat gimimo ir ilgai, mažylis niekada nebus pigus naktim keliesi, kol maži vaikai, eini žiūrėt, ar miegas jų ramus vis rūpinies vaikais ir nerimauji, tačiau už tavo vargą ir skausmus lemtis atseikėja palaimos pilną saują didžiausias turtas- vaiko bučiniai o rūpesčiai.... jau pamiršti seniai...
Visus gegužio žiedlapius gležnus Norėčiau aš sudėt po tavo kojom, Už meilę, rūpestį, švelnius žodžius Tyriausią jausmą širdyje nešioju.
Jei pasaulyje Tavęs nebūtų, Gerumas ir meilė netektų vardų. Nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų Ir žemė visa apsitrauktų ledu.
Atleisk, jei nepastebėjom Rasos lašelio Tavo akyse. Jei pavargai, ne visada suspėjom... Paskendusią vis matėm darbuose... Tegul nors šiandien, Tavo šventės rytą, Vasario snaigės gėlėmis žydės, O Mūsų žodžiai dar neišsakyti Lai Tavo širdį šiluma užlies.
Mes užaugom, iš namų išėjom, Rodos, tik ilsėkis, būk rami. O juk rūpesčių nesumažėjo Nuo tada, kai buvome lopšy. Pakely gimtinės medžiai šlama Ir svaigina žiemos vėsa. Tu labai mums reikalinga, Mama, Laukianti, atleidžianti, gera.
Už rūpestį, vaikystės pievų rasą, Jaunystės grožį ačiū Tau tariu, Už meilę! Tuos žodžius tegu užrašo, Kaip priesaką kartoti juos turiu.
lgai dar išliks Tavų delnų kaitra, Tava mintis suteiks mums patarimų. Nusišypsok, ilgai dar lik jauna, Nors laiko demonas ir daug ko negrąžina.
Tava širdis mums reikalinga, Mama, Ir ašara, ir lūpų šypsena. Vaikystės žiedus garbanos šios mena, Nors, Mama, tu kaip obelis balta.
Pavasari, išpuošk žiedais mamos suknelę- Pasveikint ją šalpusnis ir žibuoklė galvas kelia. Gamta ir saulė mamos nubundant laukia, Aukštai iškilęs vieversys jai giesmę traukia.
Už meilę, šilumą, jaukumą, Už giesmę vyturio, gėles, dangaus vaiskumą Dėkoju Tau, mieloji mama, iš širdies, Man Tavo meilės reikia nuo gimimo lig mirties.
Dar daug švelnaus anūkų linksmo juoko, Daug, daug sveikatos, laimės, ištvermės Tau linkim ir ateiname švelnumo pasimokyt Ir žiedus dovanojam iš širdies.
Švieti mums kaip saulė ir mokai kitus Pilkoj kasdienybėj atrasti džiaugsmus. Už Tavo gerumą mes prašom lemties Vaivorykščių tiltą į laimę nutiest.
Mamyte, Tu man pasaulyje brangiausia! Mamyte, ką aš be tavęs daryčiau? Mamyte, tu esi pati švelniausia! Tavo akys švyti kaip saulės spindulėliai, O Tavosios rankos geros, švelnios ir auksinės, Tavo veidelis visada nekaltas ir kupinas gerumo...
Tu vėl liūdna, brangioji Mama, Širdy Tau vėlei neramu. Galbūt ir vėl Tau širdį skauda Dėl savo augančių vaikų. Neverk, suprantame jau, Mama, Ką reiškia žodis "nedaryk" Ir kartais, kaip sunku bebūtų, Tu skausmo ašarą nuryk. Dėkojam Tau, brangioji Mama, Už tai, kad Tu buvai griežta, Kad viską mums seniai atleidai Ir dar už tai, kad Tu - Mama.
Pasakyk tu man, mamyte, kaip gi žydi puikios gėlės, kaip saulutė teka rytą, koks gražumas tos saulutės. Veltui keliasi blakstienos, veltui žiūriu, nėr šviesybės ir jau visad eis taip dienos, man jau amžina tamsybė. Dieve noriu saulytėlės, leisk į šviesų laimės namą, duok nors pusė valandėlės pamatyti savo MAMĄ.
Tegul saulutės spindulėlių jums niekad nepristinga. Te žemėj nepritrūks gėlių, kad būtumėt laimingos.
Štai dar pusnys,o šalia linksma žibutė. Linksta keliai ir bučiuojam šaltą žemę. Leisk prisiglausti ir nors akmeniu čia būti, Mama,Mama! Verkia vinkšna vėlų vakarą pakriūtėj, Ten Tu raudi,nors regėdavome ramią, Kai pradės kalnai ir uolos standžios griūti, Gelbėk,Mama! Suraizgyti,sumaizgyti tinklai klaidūs, Žengiam,slystam,vejasi žaibai pašėlę. Kai sunku bus-atsiliepki nors kaip aidas, Motinėle.
Saulė išeis ir pareis. Amžiai viens kitą pakeis. Nieko nėra svarbiau už tavo buvimą. Už tuos pačius žodžius (kartoju juos iš pradžių). Mama, už tavo žiūrėjimą, už nepravirkimą... Šypsnį vėlyvo rudens- šaltinį gyvo vandens. Už tavo žolynų takus nieko gailiau nebus. (Genovaitė Žibikienė)
Mano pasauliui sparnus nupiešei Tu... Geromis mintimis visad skatini eiti į priekį... Apkabini, paglostai galvą... širdis sušyla... Tik Tu gali atleisti viską... pabarus išbučiuot.. tik Tu gali.. Su Motinos diena!
| Reklama | |
|
| Vardadieniai | |
|
| ļæ½iandiena: | |
|
| Reklama | |
|