MENIU
| Įdomūs faktai | |
|
| Kategorijos | |
|
| Statistika | |
|
| Skaitliukai | |
|
Tėčio dienos sveikinimai
Plaukuose jau sužvilgo sidabras, Bet tai nieko - gražesnis tapai. Tavo meilės šypsnių paliesti Dideli juk užaugom vaikai. Aš už daug ką turiu tau dėkoti: Ir už meilę, kurią man davei, Ir už tai, kad išmokei šypsotis, Ir už tai, kad beslystant laikei.
Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų - upė be vandens, Tad būkit laimingi, dar pašventins Dirvos gyvą kvapą savo delnuose. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų Tad ir dabar prisisėmę ištvermės Būkit laimingi į kelią išleisdami Ir savo vyriausius vaikus.
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingasias dienas, Už meilę, kurią gavome iš Jūsų, Už viską dėkojame mes iš širdies.
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.
Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.
Tetuk, Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių, Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų!
Senelis eina pamažu. Senelis kalba - man gražu. Kalba kalbelė prakilni. Žodelių muzika švelni. Nešauks, nerėks balsu žvarbiu. Senelį myliu ir gerbiu. (Martynas Vainilaitis)
Idealo tavy neieškojau, Dėkui tau vien už tai, kad buvai, Kad išmokei "stovėti ant kojų" Ir visad pirmas ranką tiesei... Kad tavieji namai tapo mano Nuostabiausiu vaikystės lopšiu, Kad parodei man pavyzdžiu savo, Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.
Užtrauk, tėveli, linksmą dainą, Tą, kur dainuodavai po darbo vakarais. Aš noriu įsiminti tavo veidą, Prisėst ant kelių lyg vaikystėje kadais. Bet mano vietoj anūkėliai sėdi, Ir gera juos matyt tavam glėby. Linguoja senas klevas palei svirtį Ir pinasi šiltų jausmų gija širdy.
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę Tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.
Kai sunku, prisimenu vaikystę, Užsimerkiu ir matau gimtus namus: Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė Jums rengiu juokingus spektaklius. Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą, Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu. Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu. Tu dar mokinai širdies klausyti, Pameni, kaip kūrėm ateities planus, Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti, Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.
Tu visų pirma buvai žmogus Besimokantis iš daromų klaidų, Visų antra - tėvas nuostabus, Besirūpinantis saugumu vaikų. Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau. Tu sugriaudavai tuščius idealus, Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu. Tu visų pirma buvai žmogus, Besimokantis iš daromų klaidų.
Aš nesustosiu, nors kelias kiltų Kalno šlaitu stačiu, Kol tėvo ranką, gerą ir šiltą, Dar ant peties jaučiu. Gera pajusti tvirtą jo delną, Skruostu priglust prie peties,- Visas jo kelias buvo prieš kalną, Bet jis mane dar lydės. Didelėj rankoj spaudė rankelę, Vedė prieš kalną kartu, Jis mane mokė eit sunkų kelią, - Laimę tik taip suprantu...
Mylim tave ne už tai, kas esi, bet už tai, kad esi šalia mūsų. Mylim tave ne už tai, kokiu apsimeti, bet už tai, kokiu laikai mus. Tu išmokei mus gerumo daugiau negu religija ir atnešei mums laimės daugiau negu lemtis. Padarei tai net neprisilietęs, be žodžio, be ženklo. Tu padarei tai tiesiog būdamas savimi. Turbūt tai ir reiškia būti vyru, tėčiu, draugu... Su Tėvo diena !
Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau
Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Tu sugriaudavai tuščius idealus, Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu Tu visų pirma buvai žmogus, Besimokantis iš daromų klaidų.
Kai sunku, prisimenu vaikystę, Užsimerkiu ir matau gimtus namus: Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė Jums rengiu juokingus spektaklius.
Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą, Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu. Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.
Tu dar mokinai širdies klausyti, Pameni, kaip kūrėm ateities planus, Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti, Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.
Už tavo meilę ir rūpestį ačiū, Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes. Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų, Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.
Norėčiau sugrąžint dienas man paaukotas Norėčiau sugrąžint jaunystę, ateities planus Jei galėčiau , atiduočiau svajones sparnuotas, Bet Dievas mato, aš to negaliu
Iš jūsų laiko pastačiau sau būstą, O iš jaunystės jūsų pasisiūdinau rūbus. Jūsų svajonės man nuo šiol paklūsta, Jei tai grąžinčiau, tapčiau beturčiu.
Aš lygiai taip, kaip jūs mane išmokėt, Tą patį atiduosiu, tik saviems vaikams. Mielieji, ačiū, kad klaidas parodėt, Kaip nuostabu mylėt ir būti mylimam.
Tu - mano medžio šaknys, Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle. Tu - mano medžio šaknys, o mama- sula. Tu - mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde. Tu - mano paukščio snapas, o giesmė- mama. Tu - mano vilko iltys, Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu - mano vilko iltys, letena - mama. Tu- mano kelio kraštas, Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu - vienas kelio kraštas, kitas- mama. Aš - kūrinys iš jausmo nulipdytas, Nežinomų pasauliui skulptorių ranka, Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj, O aš vis vien laiminga, nes yra Šešėlis medžio, Paukštis laisvas, Vilko kauksmas, Kelio dulkės, Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis ir mama.
Tu - vienas kelio kraštas, kitas- mama. Aš - kūrinys iš jausmo nulipdytas, Nežinomų pasauliui skulptorių ranka, Esu be galo laikina.
| Reklama | |
|
| Vardadieniai | |
|
| ļæ½iandiena: | |
|
| Reklama | |
|